Krūtinė – orumo įžeidimas?

Keista, kai žmonės stebisi / drovisi / pyksta pamatę nuogą ar mažiau pridengtą krūtinę. Gi patys matė ir čiulpė ne vieną, o visus du papus nuo pat kūdikystės. Regis, tada papai jų netraumavo ir moralei neigiamos įtakos neturėjo.

Tačiau vėliau žmonės ‘suauga’ ir jų psichikai nuoga krūtinė stebuklingu būdu ima daryti mistiškai neigiamą įtaką labiau, nei būnant vaikais. Dvasinėmis traumomis, pamačius nuogą kūną, kartais dangstomi labiau materialūs dalykai. Tik, nenorėdami pasirodyti bandančiais pasipelnyti materialistais, žmonės vaidina milijonų vertas dvasines kančias.

Jie galėtų sėkmingai po teismus užtąsyti savo motinas… už kūdikių tvirkinimą. Moters krūtinės laikymas pasišlykštėjimo vertu objektu, kurį reikia slėpti kaip raupsuotą veidą, parodo visuomenės požiūrį į moterį ir jos kūną. Ką ten papus… vaikai mato nuo pat vaikystės lytinius organus. Ne tik mato, bet ir čiupinėja juos. Reikia skubiai spręsti klausimą… arba nupjaunam organus, arba išduriam akis. Mergaitės dar šiaip ne taip, bet berniukai… kiekvienas žvilgsnis į pimpaliuką – tiesus kelias į pragarą ir metrinis vinis į moralės karstą.

Augdami (suaugusių dėka) vaikai pradeda ‘suprasti’, kad tai, su kuo gimsta kiekvienas ir kas ankščiau atrodė natūralu yra ne kas kita, kaip didžiulė gėda ir privalu savęs gėdintis. Vaikai sužino, kad jie yra šlykštūs… o kito žmogaus kūnas dar šlykštesnis, nei nuosavas. Kito žmogaus kūnas – baisus garbės ir orumo įžeidimas.