Prostitucija ir kūno pardavimas

Tame, kai vienas žmogus savo noru teikia paslaugą, o kitas žmogus savo noru ja naudojasi, nėra nieko nusikalstamo ar smerktino. Seksas ne narkotikai, alkoholis ar rūkymas – jis nekenksmingas organizmui nei fiziškai, nei protiškai. Seksas organizmui netgi naudingas.

Kartais žmonės bando prostituciją prilyginti smurtui. Bet smurtas yra vieno žmogaus prievarta prieš kitą žmogų – todėl lyginti smurtą su prostitucija – logikos ir abipusio savanoriškumo principų nesuvokimas. Trečio asmens (nedalyvaujančio savanoriškuose mainuose) bandymas primesti savo subjektyvias ‘moralės normas’ kitiems dviems-besimylintiems žmonėms (t. y. savo noru atliekantiems abipusius mainus) ir yra prievarta. Nusikaltėlis yra prievartaujantis, o ne du savo noru besimylintys žmonės. Sekse, jeigu jame nėra vieno asmens prievartos prieš kitą asmenį ar apgaulės, nėra nieko nusikalstamo ar smerktino.

Statybininkai ir sportininkai irgi savo kūną pardavinėja. Kartais net neslepiama už kiek koks sportinis klubas nusipirko kokio sportininko kūną. Savo kūną parduoda visi… vieni smegenis, kiti rankas, kiti kojas… kiti tai, kas tarp kojų. Remiantis tokiu mąstymu visus sportinių klubų vadovus reikėtų pasodinti į kalėjimą už sąvadavimą, nes jie perka ir parduoda sportininkų kūnus tam, kad patenkintų minios poreikius, susirenkančius pažiūrėti malonių akiai reginių, kur garbinamas tas pats kūnas.

Klaidingas religinis auklėjimas formuoja neadekvatų požiūrį pasireikšiantį tuo, jog procese nedalyvaujantys žmonės, prisidengdami ‘aukštesne morale’ prievarta kišasi į kitų dviejų žmonių savanoriškumo pagrindu paremtus tarpusavio mainus. Viskas moralu, kas priimtina abipusiai savanoriškuose mainuose dalyvaujantiems žmonėms.

Malonumas, seksas, konkurencija

Seksas teikia malonumą. O žmonės juk žino “taisyklę“, kad norint gauti kažką malonaus, dažniausiai reikia pakentėti arba kažko atsisakyti (apie tai mus moko ir Biblija). Norint būti aukščiausios moralės, kaip kad Kristus ar visai belytis Dievas, – vis tik sugebėjęs kažkokiu būdu apvaisinti Mariją – reikia kentėti. Todėl radosi daug “vedlių“, pasiryžusių kankinti save, o dažnai ir kitus žemėje dėl kokio nors tikslo ar dangiško malonumo… dažniausiai, tarnaujančio kankintojo interesams. Jeigu susilaikymas prisideda prie kančios – tai gerai. Juk kančia tai kelias link gėrio.

Malonus seksas, prieštaraujantis kentėjimui, verčia religingus žmones jo atsisakyti. Persmelkti religinių mokymų bei siekdami “moralinių aukštumų“ žmonės kankinasi, atmesdami seksą, kaip nesuderinamą trukdį link aukštos moralės. Yra pilna kvailių, kurie ne tik atsisako malonumų, bet žengia dar toliau savęs kankinimo srityje. Jie žaloja save galvodami, kad kuo ilgiau kentės, tuo šventesni bus. Tokie žmonės organizuojasi sau šventes, kur patys save ir vienas kita iki kraujo lupa rykštėmis ar kalasi vinis į kūną.

Visgi dažna moteris gali paaiškinti, kad vyrui nusipjovus pimpalą pas jį gali išdygti tik ragai, bet ne aureolė. Žmonėms nepatinka matyti, kaip mylisi kiti, nes tai besikrušantys konkurentai savo dauginimusi potencialiai besikėsinantys į vertintojo teritoriją.

Dauginimasis – tai plečiamas palikuonių kiekis. Besimylintys kiti reiškia, jog tie kiti kėsinasi nukonkuruoti jus savo populiacija, kol jūs stovite ir žiūrite. Pasąmonėje žmonės suvokia, jog besidauginantys kiti palaikys labiau savo, o ne jų rūšį. Taip bunda gyvulys, kuriam tokia situacija pradeda nepatikti ir tampa nemaloni, nes norėtųsi, jog ne kiti, o jūs karaliautumėte žemėje, sėdami savo sėklą.

Psichologiniai kontraceptikai

Teigimas, kad “seksas=blogis“ senovėje atliko ir psichologinio “kontraceptiko“ vaidmenį. Nesimylėti – veiksminga priemonė apsisaugoti nuo vaikų. Tad suaugusieji, norėdami pasiekti, jog vaikai pasislėpę nesimylėtų, kad nereikėtų išlaikyti dar savimi nesugebančius pasirūpinti vaikus (minipaskola.lt tai nenueisi!) ir jų tokias pačias atžalas, stengėsi vaikams sukelti pasišlykštėjimą seksu.

“Moraline-Psichologine kontracepcija“ rūpinosi paprasti ir “šventi“ tėvai. Mergaitėms jie aiškino apie tai, kokia šlykštynė auga pas vyrus tarp kojų ir kad nieku gyvu jos nesiartintu prie tos pabaisos. Dora mergaitė, pamačiusi tokią baisybę, galėjo ir nualpti. Žaltys gal ir buvo ta simbolinė varpa, sugundžiusi Ievą paragauti saldaus-uždrausto vaisiaus. Sunku buvo Ievai atsilaikyti prieš akyse pastoviai tabaluojantį Dievo kūrinį. Vaikščiodamas visiškai nuogas, Adomas apsunkino Ievos susilaikymo kančias iki jausmus turinčiai moteriai nepakeliamo lygio.

Berniukams gi aiškino, jog dailioji lytis graži yra tik iš išorės, o jos viduriai – baisesni už baisiausią pasišlykštėjimą. Būdavo rimtai postringaujama apie tai, jog nulupus bobai odą, atsiveriantis tikrasis vaizdas nėra toks estetiškas, kaip galima būtų tikėtis, žvelgiant į išorę.

Valdžios viršūnėje bažnyčia savo teiginių iliustravimui neapsiribodavo vien teorijos dėstymu, kartais griebdamasi gausios praktikos odos lupime. Be viso to, neabejotinai, moteryse veisėsi velniai, siera, smarvė, glitūs skysčiai ir kiti ingredientai, nuo kurių auklėjami berniukai galėdavo ir apsivemti. Kuo gražesnė moteris, tuo šlykštesnė ir nuodėmingesnė ta “ištvirkėlė“ viduje – skelbė moralės sergėtojai – tuo didesnė pagunda atsiduoti kūniškiems malonumams, sudarantiems rimtą konkurenciją nekaltybe pasižymintiems Rojaus sodams. Moters tarpkojis – vartai į Pragarą.

Juk ne veltui kunigais galėjo būti tik patikrinti išbandymo – atsilaikiusieji prieš tokį siaubingą blogį – seksą ir jį siūlančias velnio pakalikes – bobas. Žinoma, sekso draudimo kunigams tikroji priežastis nebuvo tokia dvasinga ar kilni. Tiesiog bažnyčios vyresnieji rūpinosi, jog kunigai, neturėdami palikuonių (tame tarpe žmonų, kurios paprastai gyvena ilgiau už vyrus), nesusigundytų perleisti bažnyčios tarnyboje užgyventų turtų nepageidaujamiems asmenims.

Krūtinė – orumo įžeidimas?

Keista, kai žmonės stebisi / drovisi / pyksta pamatę nuogą ar mažiau pridengtą krūtinę. Gi patys matė ir čiulpė ne vieną, o visus du papus nuo pat kūdikystės. Regis, tada papai jų netraumavo ir moralei neigiamos įtakos neturėjo.

Tačiau vėliau žmonės ‘suauga’ ir jų psichikai nuoga krūtinė stebuklingu būdu ima daryti mistiškai neigiamą įtaką labiau, nei būnant vaikais. Dvasinėmis traumomis, pamačius nuogą kūną, kartais dangstomi labiau materialūs dalykai. Tik, nenorėdami pasirodyti bandančiais pasipelnyti materialistais, žmonės vaidina milijonų vertas dvasines kančias.

Jie galėtų sėkmingai po teismus užtąsyti savo motinas… už kūdikių tvirkinimą. Moters krūtinės laikymas pasišlykštėjimo vertu objektu, kurį reikia slėpti kaip raupsuotą veidą, parodo visuomenės požiūrį į moterį ir jos kūną. Ką ten papus… vaikai mato nuo pat vaikystės lytinius organus. Ne tik mato, bet ir čiupinėja juos. Reikia skubiai spręsti klausimą… arba nupjaunam organus, arba išduriam akis. Mergaitės dar šiaip ne taip, bet berniukai… kiekvienas žvilgsnis į pimpaliuką – tiesus kelias į pragarą ir metrinis vinis į moralės karstą.

Augdami (suaugusių dėka) vaikai pradeda ‘suprasti’, kad tai, su kuo gimsta kiekvienas ir kas ankščiau atrodė natūralu yra ne kas kita, kaip didžiulė gėda ir privalu savęs gėdintis. Vaikai sužino, kad jie yra šlykštūs… o kito žmogaus kūnas dar šlykštesnis, nei nuosavas. Kito žmogaus kūnas – baisus garbės ir orumo įžeidimas.

Užpakalio ‘nepadorumas’

Žmogaus kūnas – šilti gyvybės namai, susiformavę milijonus metų trukusios evoliucijos metu. Dauginimasis – natūralus reiškinys, be kurio neišgyventų ir netobulėtų gyvybė, keisdamasi iš kartos į kartą. Panieka ir pasišlykštėjimas savo namais, savo paties atsiradimo proceso siejimas su nusikalstamu nepadorumu gimė iš realybės (evoliucijos dėsnių) neišmanymo ir lytinių organų asocijavimo su tuštinimosi procesais.

Aš inteligentas… kokie dar šūdai?

Žmogaus organizme nėra nieko nereikalingo. Nėra įrodyta, kad viena kūno dalis mažiau “dvasinga“ už kitą (pvz. odos lopinėlis iš užpakalio spinduliuoja didesniu blogiu, nei lopinėlis iš galvos). Žinoma, galime niekinti žmones šluojančius gatves, tvarkančius kanalizaciją, išvežančius šiukšles, juoktis ir niekinti gydytojus, studijuojančius bei prižiūrinčius intymias kūno vietas, kurti anekdotus apie ginekologus. Galime iš aukšto žiūrėti į juos, kaip į tas kūno dalis, kurios susijusios su organizmo nepanaudotų medžiagų šalinimu. Bet vargu, ar žmonės, niekinantys ir smerkiantys visuomenės-organizmo ‘sanitarus’, patys yra dvasios galiūnai, esantys aukščiau už tuos, kuriuos niekina. Jie ne ką mažiau tuštinasi… tik matyt, niekaip negalėdami susitaikyti su šia savo ‘bėda’, griebiasi atsiribojimo metodo, stodami į poziciją reiškiančią, kad su tuo neturi nieko bendro.

Visuomenė į žmogaus kūną žiūri niekinančiai pamiršdama, kad protas be kūno egzistuoti negali. Kad buvo atvirkščiai – istorija žino ir tokių faktų :). Gal kada nors žmonijai ir pavyks sukurti žmogų be užpakalio ir to, kas randasi iš kitos pusės.