Mylime tuos, kuriuose matome potencialius savo poreikių tenkintojus – galinčius duoti kuo daugiau trokštamo, paremti, patenkinti mūsų poreikius. Realiai jie gal ir negali, bet dažnai užtenka ir to, kad mes tikime, jog jie gali. T. y. kartais galime įsimylėti ne tiek realų žmogų, kiek jo fantaziją savo galvoje. Meilės objektais tampa gražiausi ir protingiausi berniukai arba mergaitės klasėje, turintys perspektyvų kažko pasiekti ateityje ir tais pasiekimais PASIDALINTI su mumis. Žinoma, grožis – subjektyvus dalykas. Kas vienam – baidyklė, kitam gali būti elfų princesė. Labai reti atvejai, kada kas nors įsimyli didžiausią klasės dauną ir labiausiai spuoguotą baidyklę. Priežastys, kodėl kartais įsimylimi žmonės su trūkumais-negalia gali būti įvairios. Jie renkasi žmogų su trūkumais, nes negali sau leisti žmogaus be jų – t. y. patys turi kažkokių trūkumų. Žmonės su trūkumais kelia mažesnius reikalavimus kitiems – jie sukalbamesni, lengviau prieinami. Kartais žmonės sugebą savo trūkumą-negalią kompensuoti kuo nors kitu – dideliais pinigais, genialiu protu ir pan.
Pasakose nuostabaus grožio princese įsimyli Kvazimodą. Jie suteikia vilti – “Jeigu jau Kvazimodas susirado vietinę princesę, tai man mažiausiai šviečiasi visos galaktikos grožio karalienė“ 🙂 Žinoma, tame filme princesės grožis buvo mainomas į Kvazimodo fanatišką pasiaukojimą. Lengva mylėti žmogų, kuris duoda ir tenkina mūsų poreikius… ar mes tik galvojame, kad jis tai daro. Daug sunkiau būti mylimu nieko neapgaudinėjant, nes turi turėti tai, ką galėtum dalinti ir dėl to būti mylimu. Meilė tarp PROTINGO ir GRAŽAUS TURTUOLIO bei KVAILO, BAISAUS UBAGO – reta. Tokia meilė labiau populiari filmuose. Ji skirta sužadinti REALIUS-malonius jausmus su IŠGALVOTU scenarijumi EMĖJUOSE – suteikti jiems vilties, kad beveik nieko neturėdamas ir negalėdamas pasiūlyti gali būti mylimas ir gauti naudotis malonumais trykštančiu gausybės ragu – t.y. sudaryti naudingą sau sandėrį.
Taigi meilė – tai daugialypiai mainai, paremti gaunama nauda iš kito.
Rasos blogas 