Psichologiniai kontraceptikai

Teigimas, kad “seksas=blogis“ senovėje atliko ir psichologinio “kontraceptiko“ vaidmenį. Nesimylėti – veiksminga priemonė apsisaugoti nuo vaikų. Tad suaugusieji, norėdami pasiekti, jog vaikai pasislėpę nesimylėtų, kad nereikėtų išlaikyti dar savimi nesugebančius pasirūpinti vaikus (minipaskola.lt tai nenueisi!) ir jų tokias pačias atžalas, stengėsi vaikams sukelti pasišlykštėjimą seksu.

“Moraline-Psichologine kontracepcija“ rūpinosi paprasti ir “šventi“ tėvai. Mergaitėms jie aiškino apie tai, kokia šlykštynė auga pas vyrus tarp kojų ir kad nieku gyvu jos nesiartintu prie tos pabaisos. Dora mergaitė, pamačiusi tokią baisybę, galėjo ir nualpti. Žaltys gal ir buvo ta simbolinė varpa, sugundžiusi Ievą paragauti saldaus-uždrausto vaisiaus. Sunku buvo Ievai atsilaikyti prieš akyse pastoviai tabaluojantį Dievo kūrinį. Vaikščiodamas visiškai nuogas, Adomas apsunkino Ievos susilaikymo kančias iki jausmus turinčiai moteriai nepakeliamo lygio.

Berniukams gi aiškino, jog dailioji lytis graži yra tik iš išorės, o jos viduriai – baisesni už baisiausią pasišlykštėjimą. Būdavo rimtai postringaujama apie tai, jog nulupus bobai odą, atsiveriantis tikrasis vaizdas nėra toks estetiškas, kaip galima būtų tikėtis, žvelgiant į išorę.

Valdžios viršūnėje bažnyčia savo teiginių iliustravimui neapsiribodavo vien teorijos dėstymu, kartais griebdamasi gausios praktikos odos lupime. Be viso to, neabejotinai, moteryse veisėsi velniai, siera, smarvė, glitūs skysčiai ir kiti ingredientai, nuo kurių auklėjami berniukai galėdavo ir apsivemti. Kuo gražesnė moteris, tuo šlykštesnė ir nuodėmingesnė ta “ištvirkėlė“ viduje – skelbė moralės sergėtojai – tuo didesnė pagunda atsiduoti kūniškiems malonumams, sudarantiems rimtą konkurenciją nekaltybe pasižymintiems Rojaus sodams. Moters tarpkojis – vartai į Pragarą.

Juk ne veltui kunigais galėjo būti tik patikrinti išbandymo – atsilaikiusieji prieš tokį siaubingą blogį – seksą ir jį siūlančias velnio pakalikes – bobas. Žinoma, sekso draudimo kunigams tikroji priežastis nebuvo tokia dvasinga ar kilni. Tiesiog bažnyčios vyresnieji rūpinosi, jog kunigai, neturėdami palikuonių (tame tarpe žmonų, kurios paprastai gyvena ilgiau už vyrus), nesusigundytų perleisti bažnyčios tarnyboje užgyventų turtų nepageidaujamiems asmenims.

Šarlatanų psichologija ir horoskopai

Žmonės tiki astrologinėmis pranašystėmis ir prognozėmis todėl, kad nors ir kaip bebūtų keista, jos yra teisingos. Bet (ir tai labai svarbus “Bet”!) teisingos jos todėl, kad šios prognozės yra tokios bendros, neapčiuopiamos ir miglotos, kad tinka visiems ir bet kada.

Šis dalykas vadinamas ‘Barnumo efektu’, pavadintas praėjusiame amžiuje žinomo cirko savininko ir nenormalių daiktų demonstruotojo Fineaso Barnumo (Phineas Taylor Barnum 1790-1828) vardu. Fineasui Barnumui priskiriama frazė ‘Kiekvieną minutę pasaulyje gimsta po  veltėdį’. Ši frazė gimė tada, kai Fineasas Barnumas pakliuvo į archeologo Džordžo Hulo (George Hull) demaskavimo pinkles. Barnumas didžiuodavosi, kad jo cirko programų metu kiekvienas galėdavo rasti ką nors sau. “Barnumo efektą” galima apibūdinti taip: žmogus linkęs sau asmeniškai  priskirti bendrus, neaiškius, banalius teiginius, jeigu jam sakoma, kad šie teiginiai yra gauti ištyrus kažkokius tam žmogui nežinomus faktorius. ‘Barnumo efektas’ psichologų tiriamas apie 40 metų. Per tą laiką psichologai nustatė, kokiomis sąlygomis žmogus tiki jam pateiktais teiginiais. O taip pat, kokie žmonės yra linkę tikėti ar netikėti, bei kokie teiginiai sukelia pasitikėjimą.

50-ųjų metų gale amerikiečių psichologas Rosas Stagneris (Ross Stagner 1909-1997) atliko klasikinį tyrimą. Eksperimente jis pakvietė dalyvauti 68 skirtingų firmų darbuotojus iš personalo skyrių. Jis jiems išdalino ir liepė užpildyti psichologinę anketą (testą). Ši anketa leido susidaryti kiekvienos asmenybės psichologinį portretą. Paskui, surinkęs šias anketas, psichologas sudarė visiems bendrą – ‘falsifikuotą’ charakteristiką, naudodamas 13 frazių iš įvairių horoskopų. Vėliau Stagneris išdalino šią bendrą charakteristiką kiekvienam dalyviui, pareiškęs, kad jos sudarytos kiekvienam individualiai, remiantis ankstesniu psichologiniu testu. Jis paprašė kiekvieno dalyvio perskaityti savo charakteristiką ir prie kiekvieno sakinio pažymėti, kiek ji teisingai atspindi skaitančiojo charakterį. Vertinimų skalė buvo tokia: neįtikėtinai teisingai – teisingai – pakankamai teisingai – per vidurį – greičiausiai klaidinga – visiškai klaidinga. Daugiau nei trečdalis atsakė kad apibūdinimas yra neįtikėtinai teisingas, 40% – pakankamai teisingas. Ir beveik niekas nepalaikė savo charakteristikos visiškai klaidinga. O tai juk buvo personalo skyriaus darbuotojai, t. y. žmonės, kurie, atrodo, yra patyrę žmogaus asmeninių savybių vertinime!

Šis testas atskleidė dar vieną įdomią “Barnumo efekto” savybę. Štai kokias dvi frazes tiriamieji įvertino kaip neįtikėtinai teisingas: “Gyvenime Jūs mėgstate šiokią tokią įvairovę, tam tikrą pasikeitimų lygį ir pradedate nuobodžiauti, jeigu jus vargina įvairiais apribojimais ir griežtomis taisyklėmis.” Ir “Nors jūs turite asmeninių trūkumų, tačiau kaip taisyklė jūs mokate su jais susidoroti.”. Ir priešingai, mažiausiai teisingais buvo pripažinti šie teiginiai: “Jūsų seksualinis gyvenimas neapsieina be problemų.” Ir “Jūsų viltys kartais būna  pernelyg nerealios.”. Remiantis rezultatais, galime daryti išvadą, kad “Barnumo efektas” veikia su teigiamais teiginiais ir tai ne nuostabu: mums visiems nėra malonu apie save sužinoti ką nors neigiamo.

Naudota: satan.lt