Prostitucija ir kūno pardavimas

Tame, kai vienas žmogus savo noru teikia paslaugą, o kitas žmogus savo noru ja naudojasi, nėra nieko nusikalstamo ar smerktino. Seksas ne narkotikai, alkoholis ar rūkymas – jis nekenksmingas organizmui nei fiziškai, nei protiškai. Seksas organizmui netgi naudingas.

Kartais žmonės bando prostituciją prilyginti smurtui. Bet smurtas yra vieno žmogaus prievarta prieš kitą žmogų – todėl lyginti smurtą su prostitucija – logikos ir abipusio savanoriškumo principų nesuvokimas. Trečio asmens (nedalyvaujančio savanoriškuose mainuose) bandymas primesti savo subjektyvias ‘moralės normas’ kitiems dviems-besimylintiems žmonėms (t. y. savo noru atliekantiems abipusius mainus) ir yra prievarta. Nusikaltėlis yra prievartaujantis, o ne du savo noru besimylintys žmonės. Sekse, jeigu jame nėra vieno asmens prievartos prieš kitą asmenį ar apgaulės, nėra nieko nusikalstamo ar smerktino.

Statybininkai ir sportininkai irgi savo kūną pardavinėja. Kartais net neslepiama už kiek koks sportinis klubas nusipirko kokio sportininko kūną. Savo kūną parduoda visi… vieni smegenis, kiti rankas, kiti kojas… kiti tai, kas tarp kojų. Remiantis tokiu mąstymu visus sportinių klubų vadovus reikėtų pasodinti į kalėjimą už sąvadavimą, nes jie perka ir parduoda sportininkų kūnus tam, kad patenkintų minios poreikius, susirenkančius pažiūrėti malonių akiai reginių, kur garbinamas tas pats kūnas.

Klaidingas religinis auklėjimas formuoja neadekvatų požiūrį pasireikšiantį tuo, jog procese nedalyvaujantys žmonės, prisidengdami ‘aukštesne morale’ prievarta kišasi į kitų dviejų žmonių savanoriškumo pagrindu paremtus tarpusavio mainus. Viskas moralu, kas priimtina abipusiai savanoriškuose mainuose dalyvaujantiems žmonėms.